Rinkimai
Legendų aikštelė

2022-aisias metais Lietuva minės pirmąjį krepšinio šimtmetį. Šia ypatinga proga bus renkamos krepšinio legendos – 100 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenybių, kurios bus įamžintos specialiose žalvarinėse plytelėse simbolinėje krepšinio aikštelėje prie Lietuvos krepšinio namų Kaune.

BALSUOTI

Krepšinio šimtmečio legendų sąrašas

Aleksandras Kosauskas
Lietuvos nusipelnęs treneris, dirbęs 1987–2006 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos, 1992–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio parengimo treneriu. Pastarosios srities pradininkas Lietuvoje
Algimantas Pavilonis
Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 1994-2003 metais. FIBA komisaras nuo 2004 metų. Dabar – LKL teisėjų direktorius
Algirdas Gedminas
1964-1981 ir 1990-1991 metais treniravo Lietuvos moterų rinktinę, 1962-1981 m. – Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkes, buvo vienas SSRS moterų rinktinės trenerių. Jo vadovaujama „Kibirkšties“ ekipa 1968–1969, 1971–1972 ir 1979 metais tapo SSRS moterų krepšinio čempionatų prizininke
Algirdas Paulauskas
1997 m. Europos čempionas kaip Lietuvos moterų rinktinės trenerių štabo narys, 2002-2007 m. Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris. Paruošė nemažą būrį gabių krepšininkų, kurie sėkmingai įsitvirtino profesionaliame krepšinyje
Aneta Kaušaitė
1997 m. Europos čempionė, rungtyniavusi WNBA
Angelė Jankūnaitė-Rupšienė
1976 ir 1980 m. olimpinių žaidynių aukso medalių laimėtoja, triskart Europos čempionė (1972, 1976, 1978 m.) bei dukart pasaulio čempionė (1971, 1975 m.)
Antanas Sireika
2003 metų Europos čempionas. Šiaulių miesto Garbės pilietis
Artūras Andrulis
1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas
Artūras Karnišovas
1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas bei 1995 m. Europos vicečempionas
Arūnas Visockas
1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas bei 1995 m. Europos čempionato vicečempionas
Arvydas Macijauskas
2003 m. Europos čempionas
Arvydas Romas Sabonis
Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Taip pat Europos čempionatų sidabro (1995) ir bronzos (1983, 1989) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas (1986), olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996). Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus. Įsteigė savo vardo mokyklą, kuri išugdė dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Kauno miesto Garbės pilietis
Dainius Adomaitis
2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Dalia Kurtinaitienė
1997 m. Europos čempionė
Darius Lukminas
1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 1995 m. Europos vicečempionas
Darius Maskoliūnas
2000 m. Sidnėjaus Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Darjuš Lavrinovič
2007 m. Europos pirmenybių bronzos medalininkas ir 2013 m. Europos vicečempionas
Deimantė Naruševičiūtė
Kurčiųjų olimpinių žaidynių sidabro (2017) ir bronzos medalininkė (2001, 2005, 2009, 2013), triskart pasaulio vicečempionė (2002, 2011, 2015) bei keturių Europos sidabro medalių savininkė (2000, 2004, 2008, 2012)
Domantas Sabonis
2015 m. Europos vicečempionas. Priklauso lietuvių NBA rezultatyvumo rekordas (42 taškai)
Donatas Motiejūnas
2013 m. Europos vicečempionas
Donatas Slanina
2003 metų Europos čempionas
Elena Kubiliūnaitė - Garbačiauskienė
Viena moterų krepšinio pradininkių Lietuvoje
Eugenijus Nikolskis
1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas
Eurelijus Žukauskas
1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas. 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Feliksas Kriaučiūnas
1937 m. ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas. 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komandos treneris, su kuria laimėtas Europos moterų krepšinio pirmenybės Italijoje laimėtas sidabro medalis. 1937 m. ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas
Feliksas Mitkevičius
Į didįjį krepšinį palydėjo Šarūną Jasikevičių ir Žydrūną Ilgauską. Pirmasis Mariaus Grigonio treneris.
Genovaitė Miuleraitė
1938 m. Europos moterų krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtoja, išrinkta į geriausiųjų žaidėjų penketuką ir išrinkta geriausia čempionato krepšininke.
Genovaitė Sviderskaitė
12 kartų Lietuvos čempionė, taip pat teisėja ir trenerė. 1961 metais ji tapo pirmąja po karo moterimi, teisėjavusia vyrų krepšinio rungtynėms
Gintaras Einikis
1992, 1996, 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas ir 1995 m. Europos vicečempionas
Gintaras Krapikas
1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 1995 m. Europos čempionato vicečempionas
Gintarė Petronytė
Ilgametė Lietuvos moterų rinktinės narė, du kartus laimėjusi FIBA Europos taurę (2010, 2018 m.)
Irena Baranauskaitė
1997 m. Europos čempionė
Jolanta Vilutytė
1997 m. Europos čempionė
Jonas Kazlauskas
1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 2013 ir 2015 m. Europos krepšinio čempionato vicečempionas
Jonas Mačiulis
2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m., 2015 m. Europos vicečempionas
Jonas Valančiūnas
2013 ir 2015 m. Europos vicečempionas. Aukščiausiai NBA naujokų biržoje pasirinktas lietuvis (5 šaukimu 2011 metais)
Jovita Jutelytė
1997 m. Europos čempionė
Jūratė Daktaraitė
1959 m. pasaulio ir 1960, 1962 m. Europos krepšinio čempionė
Jurgita Kaušaitė
1997 m. Europos čempionė
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė
1997 m. Europos čempionė, žaidusi WNBA
Jurijus Fiodorovas
Nusipelnęs Lietuvos krepšinio specialistas, pirmasis Arvydo Sabonio treneris, ugdęs ir Šarūną Marčiulionį
Justinas Lagunavičius
1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių sidabro medalininkas
Kamilė Nacickaitė
Ilgametė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, 2016 m. laimėjusi Turkijos krepšinio taurę
Kazys Maksvytis
Sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo rinktines: su U-16 rinktine laimėjo 2008 m. Europos čempionatą, su U-18 – 2010 m. Europos čempionatą, su U-20 – 2011 m. pasaulio ir 2012 m. Europos čempionatus. Kretingos miesto Garbės pilietis
Kazys Petkevičius
Europos krepšinio čempionatų aukso (1947, 1953) ir bronzos (1955) medalininkas. 1952 ir 1956 m. olimpinių žaidynių vicečempionas
Kęstutis Kemzūra
2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas
Kęstutis Pilipauskas
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos teisėjų, švilpęs Europos čempionatuose ir pasaulio moterų pirmenybėse. Nuo 2013 metų – Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos vadovas.
Konstantinas Savickas
Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir treneris. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas ir Juozas Žukas. 1936 m. Kaune išeido knygą „Krepšinis“, sporto tematika rašė straipsnius žurnale „Fiziškas auklėjimas“
Kšyštof Lavrinovič
2003 metų Europos čempionas, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m. Europos pirmenybių vicečempionas
Leonas Baltrūnas
1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas, vėliau skleidęs krepšinio žaidimo pagrindus Australijoje
Lina Dambrauskaitė
1997 m. Europos čempionė
Linas Kleiza
2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m. Europos vicečempionas
Loreta Gyraitė-Berūkštienė
1997 m. Europos čempionė
Mantas Kalnietis
2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas, 2013 ir 2015 m. Europos vicečempionas
Mindaugas Kuzminskas
2013 ir 2015 m. Europos vicečempionas
Mindaugas Timinskas
1995 metų Europos vicečempionas ir 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas
Mindaugas Žukauskas
1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas. 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Modestas Paulauskas
Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos (1968) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970), Europos čempionato bronzos medalininkas (1973). Kauno miesto Garbės pilietis
Mykolas Ruzgys
1939 m. Europos krepšinio čempionas, geriausias pirmenybių žaidėjas. Treniravo Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinę, kuri 1947 m. Europos krepšinio čempionate laimėjo 5 vietą, 1948 m. Londono olimpinių žaidynių krepšinio varžybose, jo vadovaujama komanda iškovojo sidabro medalius. Taip pat treniravo Ispanijos krepšinio rinktinę, kuri 1950 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 9 vietą.
Ona Bartkevičiūtė-Butautienė
Dešimt kartų (1948 – 1951, 1955, 1957 – 1961 m.) Lietuvos čempionė, penkiskart (1946 – 1948, 1952, 1957 m.) Pabaltijo čempionė
Paulius Jankūnas
2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2015 m. Europos vicečempionas
Pranas Lubinas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris, 1939 m. Europos krepšinio čempionas
Pranas Mažeika
1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas
Raimundas Barauskas
Raimundas Barauskas – FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą. Tarp garsiausių jo mokinių – Kęstutis Pilipauskas ir Virginijus Dovidavičius
Raimundas Sargūnas
Nusipelnęs krepšinio specialistas, treniravęs Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Gintarą Einikį, Raimondą Čivilį, Vitoldą Masalskį, Joną Kazlauską, Lietuvos moksleivių rinktinę, Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandas
Ramūnas Butautas
2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas
Ramūnas Šiškauskas
2000 m. vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 2003 m. Europos čempionas bei 2007 m. Europos krepšinio čempionato bronzos medalininkas
Rasa Kreivytė
1997 m. Europos čempionė
Rimantas Endrijaitis
Vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio specialistų, per ketvirtį amžiaus treniravęs penkias skirtingas LKL komandas (14 metų treniravo Vilniaus „Statybą“) ir su trimis pelnęs bronzą
Rimantas Kaukėnas
2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas
Rimas Girskis
Žymus Lietuvos krepšinio treneris, 1996-2001 m. dirbęs Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentu (Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medaliai). Taip pat 1988-1990 Vilniaus „Statybos“ bei 1997-1999 Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris
Rimas Kurtinaitis
Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą). Sėkmingas treneris – tris kartus (2009, 2012, ir 2015) tapo Europos taurės laimėtoju
Robertas Javtokas
2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m., 2015 m. Europos vicečempionas
Robertas Puzinas
Kurčiųjų olimpinių žaidynių aukso (2013, 2017), sidabro (1997, 2009) ir bronzos (2001, 2005) medalininkas. Taip pat triskart pasaulio (2007, 2011, 2015) bei Europos čempionas (2008). Daugkartinis „Senojo žemyno“ prizininkas
Romualdas Brazauskas
FIBA tarptautines kategorijos krepšinio teisėjas, švilpęs 1992, 1996, 2000, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 1998, 2002, 2006, 2010 m. pasaulio čempionatuose. Jo sąskaitoje ir 5 Europos čempionatai (1995, 1997, 1999, 2001, 2009). Taip pat 10 kartų teisėjavo Eurolygos finale
Šarūnas Jasikevičius
Europos čempionas (2003). Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000). Europos čempionato bronzos medalininkas (2007). Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje – keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009). 2015 metais pripažintas Eurolygos legenda. Kauno miesto Garbės pilietis
Šarūnas Marčiulionis
Olimpinių žaidynių čempionas (1988), bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių. Įsteigė LKL ir ilgą laiką buvo jos prezidentas. Išrinktas į NBA (2014) ir FIBA (2015) Šlovės muziejus
Saulius Štombergas
1995 metų Europos vicečempionas, 2003 metų Europos čempionas ir 1996, 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Senda Valvrojenski Berenson-Abbott
Pasaulio moterų krepšinio pradininkė (gimusi Lietuvoje). Pirmoji krepšinio vadovėlio moterims autorė.
Sergejus Jovaiša
Pasaulio čempionas (1982), Europos čempionas (1981, 1985), dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas (1980, 1992). Anykščių miesto Garbės pilietis
Simas Jasaitis
2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas
Stanislovas Stonkus
1956 m. Melburno olimpinių žaidynių vicečempionas, 1957 m. Europos čempionas
Stefanija Astrauskaitė
1938 m. Europos moterų krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtoja, išrinkta į geriausiųjų žaidėjų penketuką.
Stepas Butautas
1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių sidabro medalininkas
Tomas Masiulis
2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“
Tomas Pačėsas
1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas
Valdemaras Chomičius
Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992). Europos čempionato sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1983, 1987) medalių laimėtojas. Ilgametis Kauno „Žalgirio“ kapitonas
Vida Šulskytė-Beselienė
3 kartus (1976, 1978, 1980) Europos, 1983 m. pasaulio ir 1980 m. olimpinių žaidynių čempionė
Virginijus Dovidavičius
Vienas geriausių Europos krepšinio arbitrų 2004 m. teisėjavęs olimpinėse žaidynėse, o 2006 m. pasaulio čempionate
Vitalija Tuomaitė
1985 ir 1987 m. Europos čempionė, 1988 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkė
Vladas Garastas
Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos. 1979-1989 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris, su kuriuo iškovojo tris SSRS čempionų titulus (1985-1987). Kauno ir Biržų miestų Garbės pilietis
Vladas Knašius
Uostamiesčio krepšinio tėvas, išugdęs daug gabių auklėtinių: Modestą Paulauską (olimpinį čempioną), Jūratę Daktaraitę (pasaulio čempionę), Lietuvos rinktinės žaidėjus V. Greičiūną, R. Girskį, G. Budniką, N. Petkutę-Kmieliauskienę ir kitus.
Vydas Gedvilas
1997 m. atvedė Lietuvos moterų krepšinio rinktinę į Europos čempionato auksą
Vytautas Bimba
1962–75 m. Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos (1971, 1973 SSRS čempionatų prizininkės) vyriausiasis treneris, išugdęs žymių krepšininkų (Modestą Paulauską, Henriką Giedraitį, Sergejų Jovaišą). Parengė metodinių priemonių kūno kultūros ir sporto teorijos, metodikos, organizacijos ir treniruočių klausimais
Zenonas Puzinauskas
1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas, 1940 - 1941 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris
Žydrūnas Ilgauskas
NBA žaidėjas, dalyvavęs 2003 ir 2005 m. NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Pirmasis ir vienintelis lietuvis, žaidęs NBA finalo serijoje (2007, 2011). 2014 metais tapo vos trečiuoju europiečiu, kurio marškinėliai iškelti į NBA arenos palubes – Klivlando „Cavaliers“ taip pagerbė jo 11 numeriu pažymėtus marškinėlius

įsiamžink krepšinio legendų aikštelėje

Simbolinė krepšinio legendų ir sirgalių aikštelė – mozaika – sudėliota iš specialių vardinių plytelių, bus oficialiai atidaryta 2022-ųjų metų balandžio mėnesį, kai Lietuva minės savo krepšinio šimtmetį. Joje – 100 krepšinio legendų plytelių, kurių pirmoji skirta asmenybei, atvežusiai krepšinį į Lietuvą – Steponui Dariui. Šalia krepšinio legendų plytelių suguls dar apie 6000 plytelių, kuriose įsiamžinti gali bet kuris pasaulio žmogus ar organizacija.

BALSUOTI

Registracija prizui laimėti

Jūsų vardas
Telefonas
Sutinku su konkurso taisyklėmis
Registruotis
Registracija sėkminga

Projekto „100 Lietuvos krepšinio legendų“

Projekto tikslas: švenčiant Lietuvos krepšinio šimtmetį, išrinkti ir įamžinti 100 Lietuvos krepšinio legendų.

100 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių legendinių asmenybių: žaidėjų, trenerių ir teisėjų, bus įamžintos specialiose žalvarinėse plytelėse, kurios suguls simbolinėje krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje prie Lietuvos krepšinio namų Kaune.

Galutinis šimto legendų sąrašas bus patvirtintas sumuojant specialios darbo komisijos ir sirgalių balsus.

100 Lietuvos krepšinio legendų rinkimo tvarka

Lietuvos krepšinio federacijoje buvo suformuota speciali darbo komisija. Komisiją sudarė skirtingų sričių specialistai (buvę krepšininkai, žurnalistai, metraštininkai ir t.t.): Algimantas Bertašius, Ramūnas Butautas, Vladas Garastas, Gintarė Grikštaitė, Leonas Karaliūnas, Rasa Kreivytė, Linas Kunigėlis, Vidas Mačiulis, Modestas Paulauskas, Vytaras Radzevičius, Angelė Rupšienė, Algirdas Vaicekauskas, Vaidotas Zajarskas. Komisija paskelbė 163 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenų sąrašą. Sąrašas buvo suskirstytas į penkias skirtingų laikmečių kategorijas: Prieškaris, Pokaris, Nepriklausomybė, 2001-2011 laikotarpis, 2012-2022 laikotarpis.

Komisijos pateiktas pretendentų sąrašas pateikiamas balsuoti visuomenei, siekiant išrinkti 100 Lietuvos krepšinio legendų.

Balsavimas vykdomas internetinėje svetainėje www.krepsiniolegendos.lt

Balsavimas vykdomas tokia tvarka:

  • Prieškario ir Pokario laikotarpis – 2022 m. vasario 16-27 d.
  • Nepriklausomybės laikotarpis – 2022 m. vasario 28 – kovo 6 d.
  • 2001-2011 laikotarpis – 2022 m. kovo 7-20 d.
  • 2012-2022 laikotarpis – 2022 m. kovo 21-31 d.
Balsuodami už Lietuvos krepšinio legendas, sirgaliai iš pateikto sąrašo turi išrinkti 18 asmenybių iš Prieškario laikotarpio, 17 asmenybių iš Pokario laikotarpio, 30 asmenybių iš Nepriklausomybės laikotarpio, 20 asmenybių iš 2001-2011 laikotarpio bei 15 asmenybių iš 2012-2022 laikotarpio. Balsuodami už Lietuvos krepšinio legendas, sirgaliai turi galimybę pasiūlyti ir sąraše nesančių Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenybių pavardes. Svarbu atkreipti dėmesį, jog sąraše didžiausią vaidmenį atlieka žaidėjų, trenerių ir teisėjų laimėjimai.

Pasibaigus balsavimui (2022 m. kovo 31 d.), speciali darbo komisija susumuos rezultatus ir pateiks galutinį 100 Lietuvos krepšinio legendų sąrašą.

100 Lietuvos krepšinio legendų sąrašo paskelbimas ir įamžinimas

100 Lietuvos krepšinio legendų sąrašas bus paskelbtas Lietuvos krepšinio šimtmečio šventės metu (2022 m. balandžio 22 d. „Avia Solutions Group“ arenoje, Vilniuje).

100 Lietuvos krepšinio legendų vardai ir pavardės bus iškaltos apvaliose 20 cm skersmens žalvarinėse plytelėse. Plytelės mozaikos stiliumi bus išdėliotos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje prie Lietuvos krepšinio namų Kaune. 100 Lietuvos krepšinio legendų plytelių atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. balandžio 23 d. Kaune.

Prizai balsuojantiems

Balsuodami už 100 Lietuvos krepšinio legendų, sirgaliai turi galimybę laimėti Lietuvos krepšinio federacijos įsteigtų prizų. Prizų fondą sudaro 10 vnt. Lietuvos krepšinio šimtmečio rašiklių, 50 vnt. Lietuvos krepšinio šimtmečio ženkliukų, 5 vnt. Lietuvos krepšinio šimtmečio medalių. Norėdami pretenduoti laimėti prizų, dalyviai, balsuodami už 100 Lietuvos krepšinio legendų, turi užpildyti specialią anketą ir nurodyti teisingus asmens duomenis: vardą ir telefono numerį. Gavus klaidinančią informaciją, žaidimo dalyviai negalės pretenduoti laimėti žaidimo prizų. Tam, kad dalyvis galėtų pretenduoti laimėti prizus, jam užtenka prabalsuoti bent už vieną pateiktą nominaciją. Balsus Konkurse atiduoti galima ir anonimiškai, t.y. neužpildant anketinių duomenų. Tokiu atveju dalyvis prizų laimėti nepretenduoja.

Visi prizų nugalėtojai bus išaiškinti burtų keliu. Prizas į kitas paslaugas, produktus ar pinigus nėra keičiamas. Prizus pretenduoja laimėti tik užregistruotos anketos. Laimėtojai bus informuoti telefonu asmeniškai. Balsavimo organizatorius pasilieka teisę anuliuoti rezultatus, jeigu balsavimo metu bus pastebėta piktybiška, nesąžininga ar kenkėjiška veikla/įtaka balsavimo rezultatams, kuri negalės būti ištaisyta iki balsavimo pabaigos datos.
Liko balsų:
5
REGISTRUOKITES